DOI Seite / Zitierlink:
https://doi.org/10.11588/diglit.29253#0286
Hieronimo Wierixo (1553—1619), Thomaso de Leu (1560—1612) ir nenustatyto XVI a. pabaigos
niderlandy grafiko. Indentiftkavus pavyzdj galima:
- aiśkiai jrodyti paveikslo ryś) su vakary Europos menu ir tai lemia to paveiksio priklausymą tam
menui
- nustatyti meninę aplinką, kurioje atsirado śis Marijos paveikslas be vaikelio; jis prikiauso
Niderianduose susiformavusiai ikonografinei tradicijai, vaizduojanćiai pusfigurinius diptikus — Iśgany-
toją—Sa)vator Mundi ir Mariją. Tai rodo dideiis kiekis XVI a. paskutinio ketvirćio ir XVII a. pradźios
raiźiniy-, atlikty daugiausia pagal Martino de Vos pieśinius.
- atmesti tezę, esą Auśros Varty paveikslas tapytas pagai 1625 metais nutapytą Dievo Motinos
paveikslą Krokuvos Dievo Kuno baźnyćioje, kadangi pastarasis tapytas pagai Antono Wierixo (m. 1601
m.) raiźinj, esantj abiejy paveiksly bendro pavyzdżio variantu
- irodyti, kad nepagrjsti yra speliojimai, esą Auśros Varty Dievo Motinos Veidas turety atspindeti
Barboros Radvilaites, myiimos Zygimanto Augusto źmonos (m. 1551 m.), bruoźus.
Technoiogines paveiksio savybes leidźia manyti, kad jj tape meninikas, priklausantis śiaures Europos
menui. Gana primityvus apdirbimas ir neiabai tiksius story ąźuoiiniy ienty montaźas rodo greićiau
vietinj iśdarbj. Todel galimas daiktas, kad tai buvo dailininkas, dirbęs paćiame Vilniuje.Taćiau jo
pavardes nustatyti nepavyko, o perneiyg kukius duomenys apie ćionykśćiy menininky pasiekimus
pirmajame XVII a. trećdaiyje, neleidźia daryti tolesniy prieiaidy.
Atskirą kiausimy grupę sudaro dabartines sventoves pastaty istorija ir stilistine analizę. Seniausias
pastatas - miesto vartai, pastatyti tarp 1503 ir 1514 m., gaibut perstatytas paskutiniame XVI a.
trećdaiyje, ką rodyty śaudomyjy angy apskrita forma. Pirmajame XVII a. ketvirty (gal po didźiojo
Vilniaus gaisro 1610 m.) vartai papildyti atiku, papuośtu manieristiniais reljefiniais stiukais, podarytais
tinke, panaudojant padidintus apkausty ornamenty eiementus, sujungtus su heraldiniais motyvais
(Vytis, LDK herbas, laikomas grify). Tos dekoracijos forma ir technika aiśkiai priemena Liublino
statytojy sprendimus, ypać Jokubo Balino (m. 1623), broliy Pśibily namy (statyty Kazimierz Doiny
mieste 1615 metais) anoniminio statytojo. Kiti pakeitimai turi ankstyvojo baroko poźymius.Tie
pakeitimai tai varty angos skliauto forma, virś angos padaryta didele staćiakampe niśa, uźdaryta tokiu
pat lanku, kurj iaiko piliastrai. Toje niśoje buvo Kristaus Iśganytojo paveikslas, iś pradźiy tikriausia
nutapytas ant ientos, taip, kaip ir Dievo Motinos paveikslas, kuris buvo pakabintas analogiśkoje
vindines sienos niśoje. Kada atsirado sieninie tapyba ant iśorines varty sienos nepavyko nustatyti,
źinoma tiktai, kad ji buvo dar 1828 m., o prieś 1834 metus buvo aptinkuota. 1923 m. niśos viduje
patalpintas ienkiśkojo Ereiio reijefas, kurj sukure Bolesław Bałzukiewicz; reljefas iśimtas 1939 m., toje
paćioje vietoje dabar yra iśkaltas dekoratyvinis kryźius.
Stebuklingo paveikslo koplyćia primurinta prie Auśros Varty śiaurines sienos 1711-12 metais
vietoj ankstesnes, gaisro sunaikintos medines koplyćios. Iś esmes architekturinis velyvojo baroko
kopiyćios pavidalas maźai pasikeite. j klasicizmą linkstanćio baroko formy paprastumas klaidingai iki
śiol buvo laikomas 1828 mety klasicistinio perstatymo efektu, nejźiurint tipiśkai barokinio mąstymo
budo, kuris atsispindi koplyćios prasminiame sumanyme. Dabar jis suvokiamas kaip triumfo vartai,
iśkelti ant miesto varty Marijai — Dangaus Vartams.
Koplyćios vidaus stiukai, bei jos altorius, papuośtas stiukais, sukurti 1785—87 m. to paties
autoriaus, kuris labai panaśial papuośe Śv. Tereses baźnyćioje esanćią Mykolo Pociejaus koplyćią. Si
baźnyćia, kaip ir Auśros Vartai priklause basyjy karmelity vienuolynui. Abiejy koplyćiy autoriumi galejo
buti vietinis skulptorius Karolis Jelskis. 1799 m. Auśros Varty koplyćios aitoriy papuośe siadabruotas
antepediumas — Vilniaus auksakalio Igno Skindderskio kurinys.
Dabartines koplyćios interjeras sukurtas 1932 metais pagal architektojono Borovskio projektą.
Komponuojant pano, sudarytą iś voty, su Brovskiu bendradarbiavo Ferdinandas Ruśćicas, o Helena
Schramm projektavo Loreto litanijos frizą, juosiantj vidines sieans, padarytą iś sidabruoto źalvario
Kazimiero Malonoyskio dirbtuvćnje Vilniuje.
274
niderlandy grafiko. Indentiftkavus pavyzdj galima:
- aiśkiai jrodyti paveikslo ryś) su vakary Europos menu ir tai lemia to paveiksio priklausymą tam
menui
- nustatyti meninę aplinką, kurioje atsirado śis Marijos paveikslas be vaikelio; jis prikiauso
Niderianduose susiformavusiai ikonografinei tradicijai, vaizduojanćiai pusfigurinius diptikus — Iśgany-
toją—Sa)vator Mundi ir Mariją. Tai rodo dideiis kiekis XVI a. paskutinio ketvirćio ir XVII a. pradźios
raiźiniy-, atlikty daugiausia pagal Martino de Vos pieśinius.
- atmesti tezę, esą Auśros Varty paveikslas tapytas pagai 1625 metais nutapytą Dievo Motinos
paveikslą Krokuvos Dievo Kuno baźnyćioje, kadangi pastarasis tapytas pagai Antono Wierixo (m. 1601
m.) raiźinj, esantj abiejy paveiksly bendro pavyzdżio variantu
- irodyti, kad nepagrjsti yra speliojimai, esą Auśros Varty Dievo Motinos Veidas turety atspindeti
Barboros Radvilaites, myiimos Zygimanto Augusto źmonos (m. 1551 m.), bruoźus.
Technoiogines paveiksio savybes leidźia manyti, kad jj tape meninikas, priklausantis śiaures Europos
menui. Gana primityvus apdirbimas ir neiabai tiksius story ąźuoiiniy ienty montaźas rodo greićiau
vietinj iśdarbj. Todel galimas daiktas, kad tai buvo dailininkas, dirbęs paćiame Vilniuje.Taćiau jo
pavardes nustatyti nepavyko, o perneiyg kukius duomenys apie ćionykśćiy menininky pasiekimus
pirmajame XVII a. trećdaiyje, neleidźia daryti tolesniy prieiaidy.
Atskirą kiausimy grupę sudaro dabartines sventoves pastaty istorija ir stilistine analizę. Seniausias
pastatas - miesto vartai, pastatyti tarp 1503 ir 1514 m., gaibut perstatytas paskutiniame XVI a.
trećdaiyje, ką rodyty śaudomyjy angy apskrita forma. Pirmajame XVII a. ketvirty (gal po didźiojo
Vilniaus gaisro 1610 m.) vartai papildyti atiku, papuośtu manieristiniais reljefiniais stiukais, podarytais
tinke, panaudojant padidintus apkausty ornamenty eiementus, sujungtus su heraldiniais motyvais
(Vytis, LDK herbas, laikomas grify). Tos dekoracijos forma ir technika aiśkiai priemena Liublino
statytojy sprendimus, ypać Jokubo Balino (m. 1623), broliy Pśibily namy (statyty Kazimierz Doiny
mieste 1615 metais) anoniminio statytojo. Kiti pakeitimai turi ankstyvojo baroko poźymius.Tie
pakeitimai tai varty angos skliauto forma, virś angos padaryta didele staćiakampe niśa, uźdaryta tokiu
pat lanku, kurj iaiko piliastrai. Toje niśoje buvo Kristaus Iśganytojo paveikslas, iś pradźiy tikriausia
nutapytas ant ientos, taip, kaip ir Dievo Motinos paveikslas, kuris buvo pakabintas analogiśkoje
vindines sienos niśoje. Kada atsirado sieninie tapyba ant iśorines varty sienos nepavyko nustatyti,
źinoma tiktai, kad ji buvo dar 1828 m., o prieś 1834 metus buvo aptinkuota. 1923 m. niśos viduje
patalpintas ienkiśkojo Ereiio reijefas, kurj sukure Bolesław Bałzukiewicz; reljefas iśimtas 1939 m., toje
paćioje vietoje dabar yra iśkaltas dekoratyvinis kryźius.
Stebuklingo paveikslo koplyćia primurinta prie Auśros Varty śiaurines sienos 1711-12 metais
vietoj ankstesnes, gaisro sunaikintos medines koplyćios. Iś esmes architekturinis velyvojo baroko
kopiyćios pavidalas maźai pasikeite. j klasicizmą linkstanćio baroko formy paprastumas klaidingai iki
śiol buvo laikomas 1828 mety klasicistinio perstatymo efektu, nejźiurint tipiśkai barokinio mąstymo
budo, kuris atsispindi koplyćios prasminiame sumanyme. Dabar jis suvokiamas kaip triumfo vartai,
iśkelti ant miesto varty Marijai — Dangaus Vartams.
Koplyćios vidaus stiukai, bei jos altorius, papuośtas stiukais, sukurti 1785—87 m. to paties
autoriaus, kuris labai panaśial papuośe Śv. Tereses baźnyćioje esanćią Mykolo Pociejaus koplyćią. Si
baźnyćia, kaip ir Auśros Vartai priklause basyjy karmelity vienuolynui. Abiejy koplyćiy autoriumi galejo
buti vietinis skulptorius Karolis Jelskis. 1799 m. Auśros Varty koplyćios aitoriy papuośe siadabruotas
antepediumas — Vilniaus auksakalio Igno Skindderskio kurinys.
Dabartines koplyćios interjeras sukurtas 1932 metais pagal architektojono Borovskio projektą.
Komponuojant pano, sudarytą iś voty, su Brovskiu bendradarbiavo Ferdinandas Ruśćicas, o Helena
Schramm projektavo Loreto litanijos frizą, juosiantj vidines sieans, padarytą iś sidabruoto źalvario
Kazimiero Malonoyskio dirbtuvćnje Vilniuje.
274