DOI Seite / Zitierlink:
https://doi.org/10.11588/diglit.29253#0285
AUŚROS V ART Al YILNIUJE
Dokumentuoto Auśros Varty Dievo Motinos kulto pradźia - 1671 metai. Tada prie miesto varty,
vadinamy Auśros Vartais, ant kuriy kabejo paveikslas, buvo pristatyta medine kopiyćia, j kurią buvo
galima patekti tik iś Basyjy karmelity vienuolyno teritorijos puses. Karmeiitai savo iniciatyva pradejo
statyti tą koplyćią ir laikyti joje pamaldas. XVIII amżiaus karmelity śaitiniai praneśa, kad prieś paveikslą,
kurj garbino ir Romos katalikai ir Graiky katalikai, (unitai), buvo laikomos Miśios ir lotyniśkai, ir
graikiśkai. Si tradicija turejo buti vis delto senesne, kaip galima spręsti iś basyjy karmelity ir unity
bazilijony vienuolyny programiniy ryśiy. Karmeiitai atvyko j Vilniy 1626 metais su misija stiprinti 1596
mety Romos ir Ryty kataliky baźnyćiy uniją. Toks buvo unity metropolito Hipacijaus Pociejaus,
jo jpedinio Velamino Rutskio kartu su Basyjy Karmelity Lenkijos provincija jsteigtos fundacijos
tikslas.Fundaciją vykde Vilniaus burmistras Stefanas Dubovićius — unitas, tuometinio Sv. Trejybes
bazilijony vienuolyno virśininko tevas. Abu vienuolynus jungiantys ryśiai, atsiradę del jvairiy
politiniy-idejiniy prieźasćiy, buvo staigiai nutraukti 1832 metais, kai tokios paćios, bet prieśingomis
kryptimis veikianćios jegos nutrauke uniją ir antagonistiśkai nuteike lotyniśkyjy apeigy ir ryty apeigy
baźnyćiy hierarcbiją ir tikinćiuosius, kartu grjźtant unitams prie ortodoksines pravoslavijos. Nuo to
momento prasideda ginćas del Auśros Varty Dievo Motinos kulto ,,priklausomybes teises" Skirtingos
paveikslo kilmes versijos sudare pretekstą reikśti vieniems ir kitiems pretenzijas del pirmenybes ir
iśimtinumo teises del stebuklingojo paveikslo pasisavinimo. Religines emocijos jungesi su politinemis,
darydamos Dievo Motinos paveikslą kovos uź nacionalinj iśsivadavimą iś rusiśkojo okupanto
simboliu.
Aptariant abiejy pusiy argumentaciją, aiśkinamos istorines śio konflikto sąlygos, jvedant kartu
naujus, objektyvius elementus, jrodanćius meninę paveikslo kilmę. Ikonografines analizes objektu yra ne
tik Auśros Varty Dievo Motinos atvaizdas, bet taip pat jo prasminis ryśys su likusiais atvaizdais,
sudariusiais pradźioje tapybines Auśros Varty dekoracijos visumą. Tai iśorineje puseje buvęs pusinis
Salvator Mundi atvaizdas ir visą Bgurą vaizduojantys śv. Kazimiero (Lietuvos patrono) ir śv. Stanis!ovo
Vyskupo (Lenkijos patrono) paveikslai. Iś śio komplekso iśliko tik Dievo Motinos paveikslas, tapytas
tempera ant ąźuoliniy lenty apie 1620—30 metus, isśkyrus veidą, visiśkai pertapytą aliejumi, atnaujinant
(tikriausia daug karty). Tokiu pavidalu paliktas Jono Rutkovskio, konservuojant 1927 metais. Yra taip
pat aliejine, ant ąźuoliniy lenty tapyta Iśganytojo paveikslo kopija, padaryta greićiausia XVIII a.
pabaigoje. Ant pietines Auśros Varty sienos 1932 metais atidengti sienines tapybos pedsakai,
vaizduojantys abu Zećpospolitos patronus, o 1976 m. Salvator Mundi atvaizdo fragmentai niśoje virś
varty angos.
Auśros Varty Dievo Motinos paveikslas yra tikslus atkartojimas niderlandy raiźinio, atlikto pagal
flamandy italianisto Martino de Vos (1532—1603) pieśinj. Kompozicija buvo raiźoma bent tris kartus:
273
Dokumentuoto Auśros Varty Dievo Motinos kulto pradźia - 1671 metai. Tada prie miesto varty,
vadinamy Auśros Vartais, ant kuriy kabejo paveikslas, buvo pristatyta medine kopiyćia, j kurią buvo
galima patekti tik iś Basyjy karmelity vienuolyno teritorijos puses. Karmeiitai savo iniciatyva pradejo
statyti tą koplyćią ir laikyti joje pamaldas. XVIII amżiaus karmelity śaitiniai praneśa, kad prieś paveikslą,
kurj garbino ir Romos katalikai ir Graiky katalikai, (unitai), buvo laikomos Miśios ir lotyniśkai, ir
graikiśkai. Si tradicija turejo buti vis delto senesne, kaip galima spręsti iś basyjy karmelity ir unity
bazilijony vienuolyny programiniy ryśiy. Karmeiitai atvyko j Vilniy 1626 metais su misija stiprinti 1596
mety Romos ir Ryty kataliky baźnyćiy uniją. Toks buvo unity metropolito Hipacijaus Pociejaus,
jo jpedinio Velamino Rutskio kartu su Basyjy Karmelity Lenkijos provincija jsteigtos fundacijos
tikslas.Fundaciją vykde Vilniaus burmistras Stefanas Dubovićius — unitas, tuometinio Sv. Trejybes
bazilijony vienuolyno virśininko tevas. Abu vienuolynus jungiantys ryśiai, atsiradę del jvairiy
politiniy-idejiniy prieźasćiy, buvo staigiai nutraukti 1832 metais, kai tokios paćios, bet prieśingomis
kryptimis veikianćios jegos nutrauke uniją ir antagonistiśkai nuteike lotyniśkyjy apeigy ir ryty apeigy
baźnyćiy hierarcbiją ir tikinćiuosius, kartu grjźtant unitams prie ortodoksines pravoslavijos. Nuo to
momento prasideda ginćas del Auśros Varty Dievo Motinos kulto ,,priklausomybes teises" Skirtingos
paveikslo kilmes versijos sudare pretekstą reikśti vieniems ir kitiems pretenzijas del pirmenybes ir
iśimtinumo teises del stebuklingojo paveikslo pasisavinimo. Religines emocijos jungesi su politinemis,
darydamos Dievo Motinos paveikslą kovos uź nacionalinj iśsivadavimą iś rusiśkojo okupanto
simboliu.
Aptariant abiejy pusiy argumentaciją, aiśkinamos istorines śio konflikto sąlygos, jvedant kartu
naujus, objektyvius elementus, jrodanćius meninę paveikslo kilmę. Ikonografines analizes objektu yra ne
tik Auśros Varty Dievo Motinos atvaizdas, bet taip pat jo prasminis ryśys su likusiais atvaizdais,
sudariusiais pradźioje tapybines Auśros Varty dekoracijos visumą. Tai iśorineje puseje buvęs pusinis
Salvator Mundi atvaizdas ir visą Bgurą vaizduojantys śv. Kazimiero (Lietuvos patrono) ir śv. Stanis!ovo
Vyskupo (Lenkijos patrono) paveikslai. Iś śio komplekso iśliko tik Dievo Motinos paveikslas, tapytas
tempera ant ąźuoliniy lenty apie 1620—30 metus, isśkyrus veidą, visiśkai pertapytą aliejumi, atnaujinant
(tikriausia daug karty). Tokiu pavidalu paliktas Jono Rutkovskio, konservuojant 1927 metais. Yra taip
pat aliejine, ant ąźuoliniy lenty tapyta Iśganytojo paveikslo kopija, padaryta greićiausia XVIII a.
pabaigoje. Ant pietines Auśros Varty sienos 1932 metais atidengti sienines tapybos pedsakai,
vaizduojantys abu Zećpospolitos patronus, o 1976 m. Salvator Mundi atvaizdo fragmentai niśoje virś
varty angos.
Auśros Varty Dievo Motinos paveikslas yra tikslus atkartojimas niderlandy raiźinio, atlikto pagal
flamandy italianisto Martino de Vos (1532—1603) pieśinj. Kompozicija buvo raiźoma bent tris kartus:
273